Menu Close

Atviras laiškas gyvybės įkvėpėjai

A moon in the sky surrounded by the stars

Ar yra, kada nutikę taip, kad žodžiai stringa gerklėje, o nors ir norėtume išsakyti mintis, bet tai per sunki užduotis…
Jei taip, skaitykite akis išpūtę atidžiai,
Nes papasakosiu vienos mergaitės istoriją aš trumpai.

Gyveno kartą mergaitė su mama. Mama ją mylėjo labai karštai, o mergytė niekaip nemokėjo šio jausmo parodyti ir net žodžiu pasakyti. Slėpė ji viską savo širdy ir tylėjo it paslaptys šio seniausios pasaulio. Nors mama žinojo ir suprato, bet nieko iš jos nereikalavo ir kiekvieną dieną ją mylavo.
Dažnai jos kartu sėdėdavo naktimis ir dangų nužiūrinėdavo savo akimis. Žodžiais nekariavo ir vien tik šypsenomis draugavo. Gražiai jos kartu bendravo, bet mergaitė mamai nemokėjo žodžių gražių dedikuoti ir širdies kertelės atiduoti, nes žodžiai strigo gerklėje ir nuolat mąstė, kad kažkada išaus ta akimirka didi, kai pagaliau ištars, ką iš tiesų galvojo…
Vieną rytą, kai mergaitė mokyklon vėlavo, o motulė jau traukiniu darban važiavo, mintyse sau pamanė, kad šiandien jau pagaliau pasakys jai tuos žodžius, kad be jos gyvenimas toks negražus ir savotiškai tamsus! Kad motulė tai jos didvyrė ir gynėja, nors gal ir ne fėja, bet jos sutvėrėja ir gyvybės įkvėpėja.
Bet grįžus namo, ji mamos jau neberado… tik sunerimusius gimines, kurie nešė juodąją žinią, kad traukinio avarija įvyko ir niekas gyvas neliko… o mergaitė ne savo balsu kritusi pravirko…
Stovėjo jaunoji mergina prie kapo ir atsiprašinėjo, kad savo jausmais pasidalinti neišdrįso… nors ir mamą labai mylėjo, bet šito ištarti niekada negalėjo…

Ar atpažįstate save kur nors?
Gal ten tarp eilučių?
Ir vis dėlto, gal reiktų mums daugiau kalbėtis?
Ir visus gerus žodžius išrėžti,
Kad esi reikalingas ir mylimas žmogus…
Nes bet kada ir bet kurią minutę mes galime netekti visko…
O tada bus jau per vėlu.
Ir neskubėkite pabėgti, nes pabaigai dar pridėsiu ir pasisakysiu aš baltame popieriaus lape trumpai labai labai, kadangi šnekėti man sekasi labai prastai:

Mama tu nesi viena,
Tu turi mane.
Aš – gal ne pasaulis didis,
Ar verslininkas puikus…
Aš tik paprastas žmogus.
Daugel mes skausmo patyrėme,
Ir žingsnių kartu nukulniavome,
Atmink aš čia,
Nebijok kreiptis į mane.

Ištiesiu aš Tau savo pagalbos ranką bet kada…
Nelaikyk visko savyje, –
Nes mes kartu didi jėga!

Su motinos diena, mama, miela!

Publikuota: https://www.delfi.lt/pilietis/voxpopuli/atviras-laiskas-gyvybes-ikvepejai.d?id=74593398

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

error: Content is protected !!