Laikas kaip širdis… Jie juda, Skuba, Lekia… Nesustabdo linksmų akimirkų… Laikas mus nubloškia Vis tolyn, O širdis gilyn Ir gilyn…
Einu tiltu. Slystu. Kažkas tiesia ranką. Nematau. Nenoriu pagalbos. Toliau skubu tamsiu tiltu. Kur veda – nežinia, Bet vis labiau nieko nematau. Pasiklydau. Kelio nerandu…
Pasaulis… Vieniems jis platybių platybė, Kitiems – kūniškų pagundų rojus, O tretiems – vaiduoklis nebylus… Bet leiskit man paklaust, Ar pasaulis stabilus? O gal iškreiptas…
Juoda? O gal rožinė ar pilka? Ar ji dėmesio verta? Tu ar aš? O gal visuomenė netikra? Kur yra tiesa? Kas svarbu, o kas užmiršta…
Tšš! Ar girdi? Tai tyla. Tai skaidri vientisa visuma, Skaidri it krištolas. Be garso… Be menkiausio žodelio… Tyla. Tyla mus aplanko dažnai, Bet vis dėlto…
Melas ar tiesa? Tiesa ar melas? Tai teorija tikra. Neatsiejama yra. Melavai? Tiesą tu sakei? Ką gi tu pasirinkai? O gal pats to nežinai? Gal…
Žvelgiu į tolį,- Ir ranka paslaptingam praeiviui pamoju, Ir vėl mintimis savam pasauly aš klajoju Ir apie nieką negalvoju. Arbatą aš lėtai gurkšnoju Ir tyliai…
Pasaulis turi savo vietą Galaktikoje. O kokia žmogaus vieta pasauly plačiame? O gal mes neturim vietos visai čionai? Žmogus blaškos ir ieško. Bet neranda arba……
Dangus – beribis ir platus, Didis ir gražus, Dangiškai skaistus… Didis ir platus, Beribis ir gražus, Tas mūsų dangus!
Viena gyvenimo pusė byra, Kita dar tik pradeda… Ateina laikas, išeina laikas. Tyliai praslenka patyliukais… Gyvenimas byra. Tu tai žinai, Bet ir laikas tai žino.…