Menu Close

Lietus

Lietus….

Toks niūrus, bet savitai gražus….

Vaikšto jis tylus,

Menkas ir nežymus….

Vis nebyliai ieškantis savos esybės netikros….

Vis klausia jis savęs,- kas aš toks, kur randuos, ką aš čia veikiu….?

Jam pasaulis atrodo toks nedoras ir baisus….

Ir beprotiškai nestabilus….

– Ritasi pasaulis šis, tai kairėn, tai dešinėn – nesuprasi, kur nusiridens jis, kurią pusę pasirinks, ar visai dar jis išliks….

Bet lietus, vis dar vaikšto nebylus,

Niūrus niūrus, bet gracingai įžūlus, barbena į langus.

Ir nors menkas tas lietus, bet savitai gražus….

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

error: Content is protected !!