O likime nebylus, suteiki man sparnus
Ir gyvenimo tikslus…
Duoki man vilties kruopelytę, nors mažut mažutytę…..
Nušluostyk ašaras nebylias
Ir pastūmėk į stiprybės apglėbtas rankas….
Atverki tas duris,
Kur manoji stiprybė užslėpta,-
Išsilaisvink, o kūrybos paukšte mana…
Įgyki sparnus,- galingesnius už visus vargus
Ir neški mane toli toli,
Kad ir į kokią ateitį miglotą,
Bet vilties numyluotą…..
