Menu Close

Meilė ir aš?

Aš ir meilė. Meilė ir aš… labai jau trapi tema.

Ne kiekvienam ji artima…

O gal ir nelabai suprantama?

Su ta sentencija paprasta,

Kurią matysite savo kompiuterio ekrane,

Išdėstysiu savo gyvenimiškas idėjas

ir mintis,

Kurios draikosi it nenuoramos laiko tėkmėje,

Ar kasdienybės puotoje

Ir sklendi nebūtyje…

Nes pašėlusiame gyvenime,-

 Taip ne kartą atsitikę:

Rodos jis čia…

O ir tu šalia…

Tik mintys visai kitame Žemyno gale.

Ir ką gi Jūs į tai?

Nors ir meilės erdvė gal visai ir čia,

O ir gėlių bei pyrago aromatas prasilenkia visai šalia,

Nepastebi nei jis, nei aš, kad saulėta diena,-

Ar tirpsta sniegas palengva…

Nejaučiu nei aš…

Nejauti nei tu…

Kad aš esu…

Kad tu esi,

Kad esame mes!

O nors egzistuojame šalia…

Ir nesvarbu ar vienas kito glėbyje,

Ar kur kitame pasaulio krašte…

Nes kas mes?

Mes robotai įkalinti niūdienų gyvenimuos,-

Ir jausmą stokojantys…

Ir visai man nesvarbu,

Kad užsispyrėlė esu,

Ir užsijuosus juodą šaliką,-

Aš einu šiuo trapiu gyvenimo keliu…

O tu kukuoji

Ir neraudonuoji…

O ir net neriaumoji,

Bet praplauki tylumoje ir ranka numoji…

Nes mes kartu,-

Kad ir kaip bebūtų graudu,-

Mes – nuogi it medžiai be lapų,-

Nuogi it be žmogiškų jausmų,-

Ir be sąmonės pamatų…

Kad gal mūs keliai iš tiesų ir susikirst negali,-

Bet bent iš gyvenimiškų grandinių jungo pakilti – gali…..

~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~

Šito eilėraščio žinutė: nors ir žinome, kad gal kiti egzistuoja (pvz. silpnesnis už mus ar elgeta ir pan.), bet tiesiog juos užmirštame ar užmerkiame akis ir nieko nedarome, nes mus pasiglemžia savos bėdos ar apksirtai gyvenimas plačiaje prasme… o būna ir taip tikrai, kad esi fiziškai arti žmogaus, bet tuo pačiu tavo siela plazda dar toliau nei už devynių jūrų marių…

Nes mes paskendę savo gyvenimo miglose. Nuolat atrodo, kad mūsų bėdos didžiausios ir daug ką sureikšminame. Nepamatome to paprastumo. Kaip kad aš sakau, kad paprastume slypi atsakymas/grožis (aišku – ne visada). O bent kartais būtų gerai atmerkti akis ir apsižvalgyti aplink, nes nuo pertekliaus ir gero gyvenimo tapome išlepę, nepastebime, kas ir taip aišku… o juk ne taip ir senai,- žmonėms tekdavo ilgai stovėti eilėse, kad gauti bent kriaukšlelę duonelės…

Nes aš tikiu, kad bent padovanoję gabalėlį to gėrio, kad ir kokio jis menkumo bebūtų… bet tai tikrai gali padaryti pasaulį gražesnį ne tik mums, bet ir kitam… kitam, kuriam gal tiek ir tereikia, kad jam nušvistų nauja gyvenimo prasmė ar viltis… nes kitąkart gali tai būti jau per vėlu…

Todėl ir pridėjau šį senai savo “pyškintą” kadrą, kuris tikiuosi, kad privers Jus nusišypsoti 🙂 (visai į temą, nes “pyškinau” kažkokiais metais prieš Valentiną :D).

two brushes being happy and smilingPublikuota:  http://www.rasytojuakademija.lt/news/meile-ir-as-milda-naoku-yume/

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

error: Content is protected !!