Menu Close

Netikėtas įkvėpimas

Kartais mus kūrybai gali įkvėpti ar nuteikti net patys netikėčiausi dalykai… rytą „persimetusi“ keliais žodeliais su viena kolege, parašiau šį mažą eilėraštuką… kuris gan trumpas, bet perteikia pakankamai gilią mintį. Mūsų trumpo pokalbio tema buvo apie tai, kad ji nesenai prarado gerą draugę ir jai vis dar sunku „atsipeikėti“ po tokio įvykio… puikiai suprantu tą jausmą, kad rodos, žmogus buvo ką tik šalia tavęs, o jo jau nebėra… jis niekada nebesijuoks ir nebepamatysi tos plačios, ir nuoširdžios jo šypsenos… nebegalėsi praleisti nepakartojamo laiko drauge ar „kurti“ naujus prisiminimus… deja, bet toks gyvenimas ir mes prieš jį bejėgiai. Tad turėdama darbe laiko skyriau kelias minutes sudėti ore sklandančios akimirkos emocijas į nedidelį posmelį.

Nors tavęs ir nebebus

Ryto aušra

Degė raudona liepsna,

O mano mintys skendėjo migloje,-

Saulės spinduliai man veidą numylavo,

O vėjas plaukus sukedeno…

Nors tavęs ir nebebus,

Bet gyvenimas kartosis metų metus…

a lot of lit candles

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

error: Content is protected !!