Menu Close

Vestuvių organizavimas ir iššūkiai (I dalis)

A wedding planner standing and talking
Nuotrauka iš asmeninio archyvo (Tatjana Vasičkina)

Nuostabaus grožio vestuvinė suknelė, puikus maistas, šmaikštūs vedėjai… tai tik maža kruopelytė to, kuo reikia pasirūpinti. Todėl neretai į pagalbą pasitelkiama vestuvių planuotojų komanda, kad taip ilgai laukta diena jauniesiems išties taptų nepamirštama, o daug laiko praėjus ir ją prisiminus užgniaužtų kvapą bei pasidarytų šilta širdyje.

Savo įžvalgomis apie vestuvių planuotojų iššūkius ir organizavimą dalijasi vestuvių planuotoja ir organizatorė Tatjana Vasičkina.

Tatjanai vestuvių planavimas ir koordinavimas nėra naujovė, kadangi moteris šiame versle pirmuosius žingsnius žengė būdama vos keturiolikos metų. Neretai būna, kad tėvai ir pakloja ateities kelią, kas būtent nutiko ir T. Vasičkinai. „Pradėjau dirbti vestuvėse, būdama vos 14-kos – padėdavau savo mamai, kuri vesdavo renginį, o aš buvau jos padėjėja. Po kurio laiko pradėjau pati vesti vestuves, o po kelerių metų supratau, kad man labiau patinka planuoti, negu vesti vestuves. Praėjau nemažai apmokymų užsienyje, ir toliau pastoviai mokinuosi, nes tobulėjimui nėra ribų.“

Vestuvių planavimas – ne „kaspinėlių ryšimas“

Anot Vasičkinos, norint realizuoti save šiame versle, reikia atkaklumo, nuoseklumo. „Tai ne „kaspinėlių ryšimas“, tai yra labai sudėtingas procesas, kuris reikalauja labai daug žinių bei patirties, šaltakraujiškumo ir pragmatizmo.“ Taip pat T. Vasičkina priduria, kad neretai pasitaiko kaprizingų klientų, kurie patys nežino, ko nori, todėl reikia mokėti suprasti juos bei žinoti, ką jiems pasiūlyti.

Vestuvių planuotojos tegimu, visada gerai ateiti pas klientą su idėjomis, o ne vien klausinėti, ko jis nori. „Žmogus daug ko nežino, daug ko nematė, jis gal nežino, kaip galima padaryti, todėl visada svarbu turėti pilną kraitę minčių. Taip pat svarbu „nepasiduoti“, kai žmogus nori padaryti „savaip“, bet tai atrodo neskoninga, senamadiška. Reikia mokėti pagrįsti savo nuomonę, nebijoti atsakyti klientui „ne“, jei to tikrai reikia. Svarbu turėti gerą komandą, kuri palaiko bendrą viziją, koncepciją ir pirmiausia dirba dėl rezultato, o pinigai pasilieka antroje vietoje.“

Didžiausias įkvėpimas – pora

A wedding planning team at work
Nuotrauka iš asmeninio archyvo (Tatjana Vasičkina)

Įkvėpimas yra neatsiejama vestuvių planuotojo darbo dalis. Kaip kad Tatjana teigia, jog jos didžiausias įkvėpimas yra pati pora. „Kai susitinkame, mes esame nepažįstami žmonės, todėl yra tam tikri “ritualai”, kurie mums padeda susipažinti iš arčiau. Ir tada “atsibunda” įkvėpimas ir gimsta tokios vestuvių pasakos kaip “Jūros gelmės”, “Obuolių rojus”, “Love Birds”, „Italian Wedding“, „Purple Love“ ir daug kitų.“

Taip pat organizatorė dalijasi prisiminimais apie įsimintiniausią šventę, kurią teko jai surengti. Tai buvo jos dukros krikštatėvio vestuvės, kadangi jos sutapo su Vasičkinai svarbiu įvykiu jos asmeniniame gyvenime bei prideda, kad prisimena visas savo suplanuotas vestuves, nes kiekviena šventė yra savitai autentiška. Taipogi paatvirauja, kad savo studijoje turi pasikabinusi kelias nuotraukas iš paskutiniųjų metų vestuvių, kurios kelia ypač šiltus prisiminimus.

Poros be vizijos – šansas vestuvių planuotojų komandai

A wedding planner team at the venue
Nuotrauka iš asmeninio archyvo (Tatjana Vasičkina)

Dažniausiai poros kreipiasi į vestuvių planuotojus, nes dėl vienokios ar kitokios priežasties neturi, ar negali pakankamai laiko skirti vestuvių šventės planavimui, o žinoma, juk norisi, kad ta diena būtų ypatinga. Todėl dažna to pasėkmė, kad žmogus pasirenka nepatikimus rangovus, kuriems sumoka avansus ir po to nukenčia. Pasak Tatjanos Vasičkinos „geriausia pradėti nuo pat pradžių ir taisyklingai su vestuvių planuotojos pagalba – taip galima bus sutaupyti ir pinigų ir nervų besiruošiant savo vestuvėms.“

Nuolat pasitaiko, kad jaunieji kreipiasi į vestuvių organizatorius neturėdami nei idėjų, nei vizijų, kaip turėtų atrodyti jų šventė. Bet kaip pati vestuvių organizatorė teigia, kad „tai puikus šansas visai organizaciniai komandai įgyvendinti kažkokią savo svajonę. Pavydžiui, fotografas nori fotografuoti po vandeniu, o vietoje gėlių arkos bus metalinės konstrukcijos arba stikliniai kubai…“

Nuotakos „siaubūnės“ – ne tokios jau ir baisios

Neretai pasitaiko, kad nuotaka labai įnoringa. Ir tai suprantama, nes tai jos diena ir viskas turi „suktis“ pagal jos dūdelę, bet kartais ta lazda „perlenkiama“. Organizatorės Vasičkinos teigimu dažniausiai būna, kad nuotaka teigia, jog viską reikia padaryti taip ir ne kitaip, o tada planuotoja skuba į pagalbą su pavyzdžiais ir siūlo įvairius variantus.

„Dažnai susitinkame aptarti vestuves kartu su floristais-dekoratoriais, fotografais, vedėjais, tada gimsta tikri „perliukai“, kai visi turi minčių ir toks „brainstorming‘as“ tikrai yra labai naudingas. Tačiau nuotakų „kaprizingumas“ būna tik pačioje pradžioje, kai mes dar tik pradedame bendrauti. Po 1-2 susitikimų nuotakos dažniausiai supranta, kad neverta pergyventi, jų vestuvės tikrai gerose rankose ir mano komanda galima pasitikėti“, – komentavo ji.

Antrą straipsnio dalį galite skaityti: Vestuvių organizavimas ir iššūkiai (II dalis)

Publikuota: http://www.vestuviumados.lt/vestuviu-organizavimas-ir-issukiai-i-dalis/

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

error: Content is protected !!