Gera diena!
Kaip ir žadėta – trečioji juodraščio „Merginos vardu Miyuki istorija“ dalis.
Labai smagu, kad sulaukiau palaikymo bei pastabų. Dabar teks padirbėti iš peties. Tad baigiu aš čia su savo įžangomis ir kaip sakoma „einam“ prie reikalo. 🙂
—PRIEŠ SKAITANT SKYRIŲ BŪTINA PASKAITYTI—
Šiandienos įrašas, kiek skirtingas nuo visų kitų, kadangi čia patalpinsiu juodraštinę versiją savo rašomos knygos, kurios pavadinimas “Merginos vardu Miyuki istorija”. Dėl pavadinimo nenusprendžiau, ar tai galutinis variantas ar ne, tad palieku dar apgalvojimui.
Tiesą sakant, knygos rašymas, kiek užsitęsė, kadangi keičiau gyvenamąją vietą ir aplinką, todėl tai dėl vienokios ar kitokios priežasties neturėjau laiko būtent savo šiam projektėliui. Bet patikinu, kad knyga bus užbaigta ir tikiuosi ją išversti į anglų kalbą.
Kol kas tai tik juodraštinė versija, kadangi yra daug tokių dalykų kaip vertimai, kurie manau, čia nelabai tinkamai naudojami, kadangi juos skaitant nusitraukia pati turinio mintis. Taip pat, galvoju dėl vardų… gal juos pakeisti? Žiūrėsim.
Yra ir kitokių niuansų, į kuriuos reikia atsižvelgti: minties ir logikos klaidos, bei žinoma stilistika.
Konsultavausi su keletą žmonių, ką ir kaip reiktų keisti. Priėmiau jų konstruktyvią kritiką ir prisidėjau pilną pataisymų ir idėjų, ką reiktų pakoreguoti.
Į tinklalapį žadu įdėti šios knygos tris pirmus skyrius, kad būtų kaip įžanga į tai, ką noriu papasakoti, bendras suvokimas, apie ką ši istorija ir kaip viskas vyks… žinoma, viskas nebus atskleista greitai, o jei atvirai ir pati nežinau, kaip visa tai baigsis ar kiek knyga turės skyrių… pačiai net įdomu pasidarė. 🙂 Aš visada pradėdama rašyti, niekada nežinau, kas ir kaip pabaigoje bus, ar kaip visas vyksmas vystysis. Mano rankos tik pačios spaudo klaviatūros klavišus be didelių apmąstymų. 🙂
Kodėl sugalvojau įdėti būtent tris pirmus skyrius? Atsakymas paprastas. Kad gal kažką “užkabliuočiau”, o ir žinoma, tikiuosi gauti kažkokio atsako, ką reiktų keisti, pridėti ar kur dar patobulėti. Ar šiaip gal idėjų kažkas pažers, kad galėčiau toliau judėti į priekį bei plėtoti visą istoriją. 🙂
Kaip sakoma, kad pagyvensim ir pamatysim, kas bus. O kad kažkas bus – tai tikrai. Smagaus ir turiningo skaitymo.
Iki kitų kartų!
3 SKYRIUS: NAUJA PRADŽIA – NAUJI IŠŠŪKIAI
Kitą dieną atmerkusi akis nužvelgiau kambario sienas. Aš jau nebebuvau tame narvelyje ir galėjau lengvai judėti it plaštakė ir pajusti bei įkvėpti laisvės gurkšnį. Atsikėlusi nuėjau prie lango ir pamačiau, kaip Mikado kartu su kitais ruošiasi eiti į mokyklą. Mintyse su savimi pasitariau ir nusprendžiau, kad man pats laikas judėti pirmyn.
Persirengusi nedrąsiai nužingsniavau ir atsistojau prie Akira kabineto durų. Rankos truputį drebėjo, kadangi buvau nepažįstamoje aplinkoje ir stovėjau prie šios vietos šefų šefo. Sukaupusi visą drąsą pabeldžiau į duris, o jas truputį pravėrusi užklausiau, ar galiu įeiti. Akira šūktelėjo, kad galima ir aš įslinkau vidun.
– Kokia malonė man tave čia matyti taip anksti.
– Labas rytas ir jums,- nusišypsojau.
– O taip, sveika sveika. Ar gerai įsikūrei? Ar tinkamai kiti elgiasi su tavimi?- pasiteiravo Akira.
– Taip. Ačiū jums labai už suteiktą man tokią galimybę. Jūsų svetingumas didis. Man čia tikrai labai patinka, o aplinkiniai visi labai mieli ir geranoriški.
– Malonu girdėti.
– Nenoriu būti įkyri ar naudotis jūsų malone, bet norėčiau paprašyti vienos paslaugos.
– Nagi, sakyk, nedvejok.
– Aš… aš norėčiau taip pat kartu eiti su Mikado ir kitais į mokyklą. Niekada nesu to jausmo patyrusi, kai aplink pilna bendraamžių… o taip pat tuo pačiu metu galėčiau daugiau laiko su jais praleisti, o ir… labai norėčiau įgauti daugiau žinių apie įvairius dalykus ir įgyti išsilavinimą…
Akira Araki pakraipė galvą ir greitai man išdėstė savo atsakymą:
– Man patinka, kad rodai iniciatyvą. Kadangi šiais laikais į mokyklą nepateksi neišlaikęs testo, teks ties tuo gerai padirbėti. Kaip tik šiandien grįžta mano sesuo Aika, kuri tau padės mokytis. Ji metais vyresnė už tave. Jos pažymiai puikūs, todėl manau, kad ji gerai tave paruoš būsimiems testams. Kaip tik ji turėtų bet kuriuo metu grįžti šiandien.
Džiaugsmingai padėkojau ir tuo momentu, kai tik išėjau iš jo kabineto, manęs link bėgo viena nematyta mergina ir šoko man į glėbį. Aš jos svorio neišlaikiusi griuvau atbulomis kartu su ja. Ji greitai pakilusi ištiesė man ranką, kad padėtų atsistoti ir tarė:
– Aš Airi, malonu su tavimi susipažinti, Miyuki-chan,- ir jos veide pasirodė nesuvaidinta šypsena.
Būtent tada iš savo kabineto išėjo Akira.
– Airi, tu kaip visada su trenksmu pasitinki naujus žmones.
– Taip mielasis, brolau. Man liokajus viską papasakojo ir netvėrusi savo kailyje pagreitinau ėjimą, nes norėjau pasveikinti Miyuki atvykus į šiuos namus, kur moteriškos dvasios taip trūko.
– Dėl pagreitinto ėjimo, sakai? Tu kaip visada,- nusijuokė ir apkabino Airi, o tada tęsė toliau,- puiku, kad tau viskas gerai, vakare papasakosi, kaip sekėsi, o dabar skubu į susitikimą.
– Hai (aut. pastaba japoniškai „hai“ reiškia „taip“), onii-chan!
Tada Airi apėjo aplink mane, tarsi nužiūrinėdama labai įdėmiai.
– Airi-chan, man truputį nejauku, kai tu taip įdėmiai nužiūrinėji.
– Viskas gerai. Man tiesiog labai smagu, kad čia gyvens dar viena mergina be manęs, nes čia vien vaikinai. Vienai labai nuobodu: neturiu nei su kuo eiti apsipirkti, nei galiu pasikalbėti apie moteriškus dalykus. Na, einu dabar nusiprausti, o tada susitinkame prie arbatos puodelio. Gerai?
Pritariamai linktelėjau galva ir ji išėjo, o aš pasukau savo kambario link. Įėjus vidun klestelėjau ant lovos ir tiesiau rankas į viršų, pasirąžiau ir pagalvojau, kad Airi miela bei energinga mergina. Tamsesnio gymio ir ryškesnių veido bruožų nei Akira. Jos ilgi ir išsidraikę plaukai lengvai krito ant veido, ir puikiai išryškino jos didelias rudas akis, kurios žėrėjo daug ryškiau nei cirkonio akmuo ir buvo kupinos gyvenimo džiaugsmo bei švytėjo optimizmu. Nusišypsojau sau ir garsiai ištariau:
– Manau sutarsime gerai.
Neilgai trukus Airi atėjo pas mane į kambarį ir mes kartu nuėjome į sodelį, kur mūsų laukė garuojanti arbata. Atsisėdome toje pačioje vietoje, kaip kad ir su Mikado sėdėjau. Matyt labai mėgstama vieta arbatai gurkšnoti – pasakiau sau mintyse. Puikiai supratau, kodėl: iš čia gerai matėsi visas sodas ir jo grožybės, o žydinčios sakuros žiedai tarsi mus užbūrė savo grožiu, ir didybe. Kur ne paukščiai žaidė slėpynių tarp jos šakų, štai ir saulutė mus savo dėmesiu palepino. Magiška aplinka, kuri dvelkia širdies ramuma.
– Girdėjau, kad buvai kelionėje?- užklausiau.
– A, tikrai taip. Buvau vienos mano mėgiamos grupės koncerte. Kadangi mokausi labai gerai, o pažymiai bene vieni iš aukščiausių pagal mokyklos reitingus, todėl Akira mane ir išleido. Taip pat pažadėjau jam, kad nors praleidau keletą dienų nenuėjus į mokyklą, mano pažymiai nenukris ir išlaikysiu savo vidurkį tokį, koks yra dabar. Tai tikrai neturėtų būti sunku.
– Kadangi pradėjai kalbėti apie tai, kad puikiai mokaisi, norėjau tavęs paprašyti, kad būtum tarsi mano mokytoja ir padėtum pasiruošti testams, kad galėčiau patekti į mokyklą, kurią jūs dabar lankote.
– Be problemų, Miyuki-chan! Padėti aš galiu, bet tavęs laukia didelis ir sunkus pasiruošimas. Ar tu tam pasirengusi?
– Žinoma!
Su ta gaida ji man truputį papasakojo apie mokyklą, jos tvarką, esamus būrelius. Galiausiai pridūrė, kad pradėsime darbuotis jau rytoj, vos tik jai grįžus iš mokyklos. Visam tam turėsime mėnesį, nes tada prasidės priėmimai į mokyklą, o man reikia gerokai pasistengti, kad pasiekčiau gerų rezultatų.
Taip besišnekučiuojant net nepajutome, kaip prabėgo pusė dienos. Tai supratome tik pamatę vaikinus – Yukihiko ir Mikado pareinančius iš mokyklos.
Pirmą skyrių galite skaityti čia 1 skyrius: Lemtingas susitikimas, o antrą skyrių galite rasti čia 2 skyrius: Šventoje žemėje ne visiškai šventi įvykiai.