Menu Close

Iš serijos: kai užplūsta mintys…

Toks jausmas, kad viskas sukasi ratu, tarsi, koks nesikeičiantis ir vis pasikartojantis ciklas: metų laikai, savaitės, dienos… visa tai taip greit lekia ir keičiasi, net paskutinė minutė, kurią išgyvenau jau liko praeity. Praeitis mūsų nelaukia ir vis daugiau, ir daugiau pasiima mūsų ateities ar dabarties fragmentų. Niekas mūsų neklausia: nori, kad likčiau čia ir dabar? Ateitis ar dabartis to niekad mūsų neklausia ir neklaus. Ak, kad galėtų sustot akimirka žavinga. Kaip būtų smagu! Šėlčiau kaip vaikas ir lakstyčiau po laukus… gaudyčiau šilto vėjo gūsius ir dėkočiau, kad laikas gali sustoti ir akimirka tapti amžina.

Bet taip nebus niekada… pasaulis per daug dinamiškas, o ir jei ateitis nevirstų praeitimi, niekada žmonės nejudėtų, nekurtų, nemąstytų… viskas sustotų laike ir liktų tik amžinybė ir begalinis laikas, kurio neišmatuosi niekaip.

Gerai, kad žmogus turi bent atminties galią, nes visus savo praeities įvykius gali „įrėminti“ prisiminimų stikle ir „pasidabinti“ prie kitų išgyventų įvykių…

seaside, clouds in the sky, sand

Leave a Reply

Your email address will not be published.

error: Content is protected !!